Paupio molynė atsirado ne iš verslo plano, o iš molio.
Tiksliau – iš keturių žmonių, kurie kažkaip
klimpo klimpo ir įklimpo į molį. Susipažinkite.
SESĖ MILDA
Lipdo jau dešimt metų.
Vis dar jaučiasi naujokė.
Molis jai nėra menas, karjera ar kūrybinė misija. Tai labiau būdas išjungti galvą. Po darbų, penkių vaikų, trijų kačių ir vieno šuns tai labai vertinga būsena. Per dešimt metų taip ir neišdrįso parduoti nei vieno savo kūrinio.
SESĖ INDRĖ
JEI KYLA MINTIS „o kas būtų,
jeigu...“ – INDRĖ greičiausiai
tai jau darė.
Kadaise keramiką laikė bobučių užsiėmimu su rudu moliu. Tada pabandė pati. Dabar studijoje turbūt nėra žmogaus, kuris būtų išbandęs daugiau glazūrų, spalvų ir keistų eksperimentų.
DONATAS
Kažkas turėjo pasirūpinti, kad visa ši
istorija iš pokalbių virstų vieta.
Studijos dizainas, išplanavimas ir daugybė sprendimų – jo rankose. O dar tos sunkios gėlės, kurias jis pats parvežė į studiją..
RŪSTA
Keramikos mokytoja ir
optimizmo generatorius.
Ji moka padaryti taip, kad net žmogus, kuris sako „aš visiškai nemoku“, išeitų su kažkuo, kas labai primena dubenį. Arba bent jau labai gerą vazos pradžią.
Padaryk lipdymą savo savaitiniu ritualu
Mums tai šeimos projektas. Norėjome sukurti studiją, kuri nebūtų nei sterili,
nei pernelyg rimta. Kur ant stalo kartais miega katinas, o po stalu – šuo.
Kur visi gali jaustis savi. Net jei molį liečia pirmą kartą.
